iššutinti

iššùtinti Rtr 1. tr., intr. Q54, M, LL295, KŽ, Kpč, Srj, Šil, Vv, Auk, Trgn, Kvr išvirti, ištroškinti: Tas ugnies skaistums, kursai mums žibina stubą ir, kad verdam ką, valgius iššùtina puode ar žiemos čėse, kad reik, mums kakalį šildo, ta liepsna, klausykit tikt, kad mes nedabojam daug, ak daug iškadų gal ūmai padaryti K.Donel. Iššùtino ropučių, i pavalgėm su rūgštu pienu Kv. Lukštuose svogūnų pamerkiam, iššùtinam – labai gražūs kiaušiniai Dg. Iššùtina avižas, pečiuj sagone džiovina Pb. Reikia iššùtint kokių žolių albo aviečių Dv. Iššutyk man pieno Gs. | refl. tr. KŽ, Žr, Lb, Sug, Knv, Grl, Klvr: Ar ne gerai, kad per mėšlus spirgini spirgus ir kad per rugius į mielą baudžiavą bėgdams argi namėj ką veikdams sau išsišùtini kumpį? K.Donel. Išsišùtini kiaušinį su duona Rud. Reikia bulbų išsišùtyt ir saldės padaryt Eiš. 2. tr. BŽ83, Lž, Brs, Lk, Krš, Grz išvirinti, kad nueitų nešvarumai: Reikia šarmuko padaryti, marškiniukų vaikams iššutinti Žem. Po nedėlę mirkysiam i pelenūse iššùtysiam tokias paklodes numines Žd. Tas gijas išplausma, iššùtinsma, vysma į kamūlius Žr. Iššùtina audeklus šarme, išvelėja su kultuvėm Bsg. Reikia iššùtint [linus] Pb. | refl. tr., intr.: Vakar išsišùtinau drabužius Tl. Išsišùtydavo [paklodes] – baltos, gražios Sdb. 3. tr. Mžš suminkštinti karštai mirkant medieną: Tą ratlankį reikia labai karštai iššùtyt ir tada lenkt Sml. Karklų priskerta in žiemos, iššùtina pečiuj i kadokes pina Klt. Iššùtinto kadagio šluota kad nusipersi, tvoskės, peršės kelias dienas Šts. 4. tr. Q54, SD416, SD¹202, Sut, N, LL292, NdŽ tvilkant išvalyti, išplikyti: Iššutinu bačką B. Iššùtink puodus su karštu vandenimi, kad nerūgtum pienas J. Akmenim diečką kopūstam iššùtina, medum ištrina Klt. Nes kursaig žmogus… yra teip kantrus, kursai to ryko, kurio, viežlybai bylant, išeigoje vartojo, norėtų vėl vartot skomiaip savaip, norint jį geriausiai išmazgotų ir ižšùtintų? DP95. | Dėdė liepė verdančiu [v]andeniu vilnas iššutint, nes, sako, kandžių privisę BsPII287. ^ Ji mane apvylė. Ji man dabar kaip puodynė neiššutinta P.Vaičiūn. 5. tr. garuose ar karštame vandenyje atmirkyti: Reikia gerai išmirkyt [koją], iššùtint – nulėks i pats mazolis Klt. | refl. Žl: Išsišùtinu, išsivanoju pirty, tai guliu kai suvystyta Klt. 6. refl. daug prisikūrenti: Kad šiandie jie išsišùtinę, išsikūrenę! Snt. 7. tr. ppr. impers. šilumai ir drėgmei išgadinti, supūdyti: Galėtų ir nebesnigti – rugius pavasarį iššutins rš. Šiluma ir lietus bulves iššùtino Dkš. Buvo stora sniego, o šalčio maža, tai iššùtino pievą Lz. 8. tr. ppr. impers. karščiu, nuodingomis medžiagomis išsvilinti, išdeginti: Pernai iššùtino [augalus], šiemet supūdys Vn. Kaip davė kemikalais, tai visus kvietkus iššùtino Slm. 9. tr. tvilkant sužaloti: Cit, ba akis iššùtysiu kap prancūzuo Vlk. | refl. tr.: Vaikas su karštu vandeniu išsišùtino akis Ds. ║ refl. tr. Rtr nusideginti, nusitvilkyti, išsiplikyti: Sūnelis srėbė to valgio pirmiausia ir išsišutino sau burną – net ašaros ištryško jam iš akių LTR. 10. tr. tvilkant išnaikinti: Jas (skruzdes), čia susiejusias, iškaskiat arba iššutinkiat su karštu [v]andeniumi S.Dauk. Reiktų iššùtint blakutės Ds. | prk.: [Nuodėmes] ugnis čysčiaus mūspi išdeginti, iššutinti turi SE152. Prigimtos ydos, kad ir iššutintum, sugrįš TŽV608. 11. tr. Š, KŽ šnek. godžiai išvalgyti, išgerti: Pusbliūdį batvinių iššùtino Krš. Vaikas pieno pusę puodelio iššùtino Grž. 12. tr. šnek. daug išvežti, išgabenti: Didžiausį dobilų vežimą iššùtino į miestą Kv. 13. intr. šnek. kurį laiką smarkiai lyti: Iššùtino [lietus] par visą dieną Ds.

◊ káilį (šónus) iššùtinti Skr primušti, prilupti: Iššùtino tėvas bernu káilį Srj. Iššùtins tau mama šónus Vkš.

\ šutinti; apšutinti; atšutinti; dašutinti; įšutinti; iššutinti; nušutinti; pašutinti; paršutinti; peršutinti; prašutinti; prišutinti; sušutinti; užšutinti